- liuikius
- ×liuĩkius sm. (2) Ktk, Sdk, Dgl kas daug rūko, pypkius: Taip įėjo į paprotį, kad Napalys be knygelės rankose – kaip liuikius be paperoso tarpupirščiuose Vaižg. Tėvas buvo liuĩkius, ir vaikai liuikos iš dantų neišleidžia Ds. Kai ateina tas liuĩkius, tai kad prismalija gryčią Sb.
Dictionary of the Lithuanian Language.